- aldavoti
- ×aldavóti, -ója, -ójo (sl.) 1. intr. Kv triukšmauti, jodytis, dykinėti; žr. aldoti: Argi tu ilgai aldavósi čia, ar neeisi namoliai? J. Girtas jis labai aldavója ir nutilsta tik tada, kada užminga Pgg. Šuo lo[ja], aldavó[ja], eik veizėti, kas parjo[ja] (d.) Klp. 2. tr. eikvoti, mėtyti: Gali aldavóti motinos palikimą Brs. \ aldavoti; peraldavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.